Lukšių šv. Juozapo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Lukšių miestelyje, 8 km į rytus nuo Šakių, prie kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai , Lenkupio ir Siesarties santakos. Istoristinė, daugiausia turi neogotikos bruožų. Bažnyčioje rengiami sakralinės muzikos koncertai.
Lukšių šv. Juozapo parapijai priklauso Staliorių ir Šilgalių koplyčios.
Istorija
Veliuonos seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius 1735 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Veliuonos parapijos filija (Prūsijai užėmus Užnemunę – Sintautų filija). Lukšiuose 1839–1855 m. kunigavo rašytojas Antanas Tatarė (1805–1889 m.). Jis 1845 m. pastatė parapinę mokyklą, kurioje 1864–1866 m. mokėsi ir Jonas Basanavičius.
Pagal Kalvarijos apskrities architekto Leopoldo Salkovskio projektą 1860–1862 m. ir 1870–1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statybą prižiūrėjo architektas J. F. A. Bojanovskis. Bažnyčia 1901 m. gerokai remontuota. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. Jis 1907 m. įsteigė biblioteką – skaityklą, suaugusiųjų vakarinius mokymo kursus, iki 1911 m. įsteigė ir išlaikė senelių prieglaudą. 1914 m. pastatyti žiburiečių namai su vaidinimų sale, arbatine, kepykla.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia gerokai apgriauta, joje kilo gaisras, per kurį žuvo medinis inventorius, paveikslai. 1917–1918 m. kun. Juozo Stanaičio rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis suremontuota. Nepriklausomybės metais bažnyčia buvo tvarkoma ir turtinama. 1925 m. klebono Vinco Merkevičiaus rūpesčiu sutvarkyti keturi apvalūs langai, padaryta baliustrada prie vargonų, lubos po vargonais, laiptai zakristijoje, įsigytas Šv. Pranciškaus paveikslas ir sietynas. Vokietis H. Erenbergas (buvo vedęs lukšietę moterį) aliejine tapyba išdekoravo bažnyčios sienas. Kompozicija virš didžiojo altoriaus „Paskutinis teismas“ vėliau, po karo, buvo uždažyta, kitos dvi („Viešpats Jėzus atrandamas šventykloje“ ir „Viešpats Jėzus žvejoja“) išlikusios iki šių dienų.
Iki 1930 m. atstatytas žemesnis bokštas. 1931 m. įsigyti nauji vargonai. Vikaro Povilo Grabliko rūpesčiu išdažytas bažnyčios vidus, įsigytas naujas tabernakulis, bažnytinių vėliavų, išmūryta 200 m šventoriaus tvora su trimis geležiniais vartais, uždengta čerpėmis. Pagrindinius trijų arkų vartus papuošė kalvių brolių Jono ir Juozo Stanaičių varčios.
1940 m. Lukšių parapija turėjo 3750 tikinčiųjų. Didžioji parapijos gyventojų dalis buvo praktikuojantys katalikai, tik apie 50 nelankė bažnyčios. Iki okupacijos parapijos turtą sudarė bažnyčia, klebonija, špitolė, pastatas su sale ir senelių prieglauda, kluonas, du tvartai, bulvinė, malkinė, 8 ha žemės, sodas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo evakuoti. Tuo laiku vikaras Boleslovas Ligeika šv. Mišias laikė Staliorių koplyčioje.
Per karą bažnyčia vėl nukentėjo, vėliau ne kartą buvo remontuojama. 1957 m. šiek tiek statybinių medžiagų (cemento, medienos) skyrė valdžia. 1964 m., klebonaujant Jonui Grigaičiui, skarda buvo perdengtas stogas, atstatytas bokštas. 1969 m. prie klebono Kazimiero Montvilos elektrifikuotas sietynas, sutvarkytos liturginės knygos, įsigyta baldų. Kunigo Antano Akevičiaus, politinio kalinio, klebonavimo laikais 1977–1978 m. perdažyta bažnyčia – vidus ir išorė, sutvarkyti langai, paauksuoti šoniniai altoriai ir sakykla, įsigyta liturginio inventoriaus. 1980 m. kolūkio pastangomis atliktas bokšto kryžiaus remontas. Klebonas Lionginas Kunevičius, ruošdamasis Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejui, perdažė bažnyčią iš lauko, nubalino šventoriaus koplytėles, pastatė kryžių su užrašu: „Pal. Jurgis Matulaitis. Lietuvos krikštui 600“. 1986 m. į langus įstatyti vitražai (dailininkas Vytautas Purlys). 1996 m. klebono Gvido Pušinaičio iniciatyva bažnyčia vėl perdažyta, pakeisti lietvamzdžiai, sutvarkyti pagrindinio įėjimo laiptai, plytelėmis nukloti takai aplink bažnyčią ir įėjimai. Darbus rėmė Lukšių žemės ūkio bendrovė, seniūnija. 2003 m. baigta statyti nauja erdvi klebonija.
Bažnyčia istoristinė, daugiausia turi neogotikos bruožų, kryžminio plano, vienabokštė, su apside. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Šventoriaus tvora plytų mūro, jo dviejuose kampuose pastatytos koplytėlės.
Informacija paruošta remiantis: https://lt.wikipedia.org
Nuotraukos: www.turistopasaulis.lt
GPS: 54.94972, 23.16916
Žemėlapis:
Jums gali prireikti, tentai – palapinės: