Pakruojo dvaras - dvaras 2 km nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante, kairėje kelio 151 Pakruojis–Linkuva pusėje. Tai didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba.
1531 m. rašytiniuose šaltiniuose yra minima Pakruojo dvarvietė. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, pirmieji žinomi dvaro savininkai – Martinavičiai. Pakruojo dvarą yra valdę ir didikai Zabielos, taip pat ir J.Burba bei grafai Miunsteriai.
Nuo 1780 iki 1940 m. dvarą valdė baronai fon Ropai. Tai buvo daugelio aplinkinių dvarų – Akmenėlių, Naujadvario, Šukionių, Juknaičių, Liberiškio, Maldžiūnų, Pajiešmenės, Žydmiškio ir Kalevų – centras. Klestėjimo metu (XVIII a.–XIX a.) dvarui priklausė apie 30 tūkst. ha žemės ir miškų.
Apie 1780 metus Vilhelmas fon Ropas vedė grafaitę Miunsteraitę ir kraičio gavo Pakruojo dvarą. Vilhelmas ir jo sūnus Teodoras fon Ropas suprojektavo ir pastatė dvaro statinius, kurie išliko iki šių dienų. Pirmieji pastatai statyti 1820 m., kiti – iki 1840 m. Vienas garsiausių Ropų šeimos atstovų – Hermanas von der Ropas – buvo gavęs Žiauriojo vardą. Šis Ropų giminės atstovas pasakojimuose garsėjo kaip nevengiantis fizinių bausmių, žiaurus šeimininkas. Priešpaskutinis dvaro savininkas buvo Leonas Ropas, po kurio mirties 1940 metais dvarą paveldėjo brolio Bruno sūnus Julius Ropas, vadinamas Šeduviniu.
Pakruojo dvaras – vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys. 48,2 ha plotą užimančioje dvaro teritorijoje yra 43 statiniai, apjuosti 1840 m. mūryta tvora ir daugiau nei 150 metų senumo parkas, kuriame auga apie 26 rūšių medžių. Pastatai sujungti į 4 grupes: centrinę – reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę.
Vertingiausi ansamblio pastatai – ansamblio centre esantys centriniai rūmai su portiku, retai Europoje sutinkamas romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytas dolomitinis arkinis tiltas-užtvanka (restauruotas 2001 m.).
Centriniai rūmai – stačiakampio formos dviejų aukštų pastatas, išsiskiria unikaliu Lietuvoje, trijų portikų panaudojimu rūmų pastate 6 kolonų pagrindinio fasado centre ir dar dvejais iš abiejų šoninio fasado pusių. Rūmuose dekoru bei puikia akustika išsiskiria ovalinė šokių (dar vadinama veidrodžių) salė. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios ir reprezentacinės patalpos, antrame aukšte – miegamieji. Ūkinis kiemas atskirtas arkomis. Pietiniame kiemo gale yra 2 svirnai. Visi statiniai pastatyti iš lauko riedulių ir skaldytų akmenų.
Šiuo metu Pakruojo dvaras sparčiai renovuojamas, veikia viešbutis, vyksta įvairūs renginiai, pokyliai, vestuvės, koncertai, parodos, edukacinės programos.
plačiau: http://www.pakruojo-dvaras.lt/
GPS: 55.98588, 23.87887
Žemėlapis:
Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Rekomenduojame: