Beždžionių tiltas Šventojoje – tai pėsčiųjų tiltas per Šventosios upę, tapęs šio kurortinio miestelio simboliu. Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje
Žemaičių Alka Šventojoje – 1998 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje. Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Lada. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų pagalba galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt. 1966–1976 m. netoli Šventosios atliekant
Skaityti plačiau
Karklės kaimas – etnografinis kaimas Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros. Etnokultūrinis draustinis. Karklės kaimas minima nuo 1253 metų. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčiamos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a.
Skaityti plačiau
Širvėnos ežero tiltas – medinis pėsčiųjų tiltas, ilgiausias Lietuvoje, nutiestas per dirbtinį Širvėnos ežerą ties Biržais. Tiltas yra Biržų regioniniame parke, jungia Biržų miestą su šiauriniame ežero pakraštyje esančiu Astravo dvaru. Širvėnos pakrantė pasiekiama iš Atgimimo g. Biržuose. Tai seniausias Lietuvoje dirbtinis ežeras, kuris susidarė 1575 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upelius, ruošiantis Biržų tvirtovės
Skaityti plačiau
Šeimyniškių piliakalnis su papiliu ir gyvenviete yra Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Šeimyniškių kaime, Užpalių seniūnija. Pasiekiamas keliu Užpaliai – Dusetos nuvažiavus nuo Užpalių 3,5 km, prieš antrą žvyrkelį, kertantį upelį, keliuku pasukus į dešinę, už 600 m prieš sodybą pakalnėje pasukus į kairę rytų kryptimi ir paėjus 250 m. Šeimyniškių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį
Skaityti plačiau
Konglomerato uola – tai masyvus molio ir žvyro luitas, esantis buvusiame Šeimyniškių žvyro karjere netoli Užpalių miestelio Utenos rajone. 2002 metais Konglomerato uola paskelbta geologiniu gamtos paveldo objektu. Konglomeratai susiformuoja dėl sudėtingų požemyje vykstančių hidrocheminių procesų, kai žvyro sluoksnyje išsikristalizuoja kalcitas. Požeminio vandens srautui, kuriame yra ištirpusio kalcio bikarbonato, pasiekus labai laidų ir poringą žvyro
Skaityti plačiau
Mokas – akmuo Ukmergės rajono Pabaisko seniūnijoje, netoli Sukinių kaimo, 5 km į rytus nuo Veprių. Toteminis ir mitologinis akmuo Mokas yra vienas didžiausių riedulių Lietuvoje. Jis yra valstybės saugomas geologinis gamtos paminklas (2000 m.) ir archeologijos paminklas. Spėjama, kad šioje vietoje yra buvusi senovės lietuvių alkavietė, atnašautos aukos.Akmuo Mokas yra ant stataus šlaito, kairiajame
Skaityti plačiau