Lyduvėnų tiltas Lyduvėnų tiltas – ilgiausias (599m) ir aukščiausias (42m) Lietuvos tiltas, esantis prie Lyduvėnų (Raseinių rajonas). Tiltas pastatytas Radviliškio – Pagėgių geležinkelio ruožo 50,7 km. Lyduvėnų tiltas nutiestas per Dubysą ir jos slėnį. Medinę estakadą 1916 m. pastatė vokiečių kariuomenės pionieriai. Įdarbinti prie šio tilto statybų dirbo maždaug 2 tūkstančiai karo belaisvių. Tai buvo
Skaityti plačiau
Velnio duobė (arba Velniaduobė) – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Plotis 60-65 m – 200 m. Plotas 0,04-4,5 ha. Gylis – 30-40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5
Skaityti plačiau
Europos parkas – parkas Joneikiškių kaime, truputį šiauriau Vilniaus miesto savivaldybės šiaurinės ribos, dešiniajame Neries krante, netoli Europos centro 1991 m. Gintaro Karoso įkurtas muziejus po atviru dangumi, užimantis 55 ha plotą. Išsidėstęs 19 km į šiaurę nuo Vilniaus miesto centro, netoliese prateka Žalesa. Ten, kur dabar yra muziejaus teritorija, prieš 20 metų buvo apleistas
Skaityti plačiau
Lietuvos etnokosmologijos muziejus – Lietuvos observatorija ir muziejus Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, prie Želvos ežero, apie 70 km į šiaurę nuo Vilniaus. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje.1969 m. Molėtų rajone, 12 km nuo Molėtų, ant Kaldinių kalvos 200 m aukštyje virš jūros lygio, pastatyta nauja Molėtų astronomijos observatorija.
Skaityti plačiau
Papilės atodanga Papilės miestelyje yra įkurtas Papilės geologinis draustinis – tai Papilės Juros periodo atodanga, kur 2 km Ventos atkarpoje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų, 1830 m. pirmais šią atodangą ištyrė Eduardas Eichvaldas, o rašytojas Dionizas Poška apie 1863 m. čia surinko pirmuosius
Skaityti plačiau
Kurtuvėnų dvaro svirnas Kurtuvėnų dvaras išlikęs Kurtuvėnuose. Su parku ir kitais pastatais sudaro ansamblį.Vertingiausias dvaro pastatas yra medinis dviejų aukštų svirnas, statytas XVIII a. pabaigoje. Kurtuvėnų dvaro svirnas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Kurtuvėnų svirnas vienas iš seniausių medinių dvaro ūkinių pastatų Lietuvoje. Iš kitų panašaus pobūdžio statinių jis išsiskiria dydžiu (ilgis – 30
Skaityti plačiau
Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, dažniau vadinamas Kryžių kalnu, yra Meškuičių seniūnijoje (Šiaulių rajonas), šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo Šiaulių ir 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių, Kulpės kairiajame krante. Kryžių kalnas – tai istorijos ir architektūros paminklas, unikalus liaudies meno ansamblis. Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių
Skaityti plačiau