Žymų archyvas: turizmas Lietuvoje



Mosėdis – lankytina vieta Skuodo rajone

mosedis

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

    Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų, Salantų regioniniame parke.  Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“.  Miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai.Mosėdyje stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta
Skaityti plačiau



Orvidų sodyba – lankytina vieta Skuodo rajone

Orvidu sodyba

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Jį 1973 m. įkūrė Vilius Kazimieras Orvidas (pranciškonas brolis Gabrielius), padedamas savo tėvo Kazimiero Orvido, kuris buvo akmentašys, kaip ir jo tėvas Jonas. Daugelį metų iš Salantų apylinkių į sodybą buvo vežami  rieduliai, šimtamečiai ąžuolai, griaunamose sodybose likę etnografiniai daiktai, iš kapinių pašalinti seni kryžiai. Iš
Skaityti plačiau



Kretingos žiemos sodas – lankytina vieta

Kretingos žiemos sodas

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Kretingos dvaras yra Kretingos miesto šiaurinėje dalyje. Ilgą laiką jį valdė grafai Tiškevičiai. Dabar čia yra Kretingos muziejus, Kretingos žiemos sodas (buvusi oranžerija), didelis parkas. Išlikusi dvaro alaus darykla (pastatyta 1838 m.). Dvaro parko pradžia siejama su XVIII a. pabaigoje pasodintu vaismedžių sodu, kurį skaidė stačiais kampais susikertančios liepų alėjos. Į rytus nuo rūmų vedė
Skaityti plačiau



Uostadvario švyturys ir vandens kėlimo stotis – lankytina vieta Šilutės rajone

uostadvaris

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Uostadvario švyturys ir vandens kėlimo stotis Uostadvaris – kaimelis Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Uostadvaryje yra išlikęs XIX a. pabaigos Uostadvario švyturys , kuris dabar nebeveikia, yra tik kaip apžvalgos aikštelė.Uostadvario švyturys yra taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos
Skaityti plačiau



Šv. Jokūbo katalikų bažnyčia Švėkšnoje – lankytina vieta

sveksnos baznycia

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Šv. Jokūbo katalikų bažnyčia Švėkšnoje  Švėkšnos  miestelio centre, apsuptame medinių ir mūrinių pastatų, stovi dvibokštė raudonų plytų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Jos bokštų aukštis – 75 metrai. Rašytiniuose šaltiniuose randama žinių, kad pirmoji katalikų bažnyčia čia buvo pastatyta žemaičių seniūno Mikalojaus Kęsgailos 1509 metais. Tačiau 1732-aisiais miestelyje kilęs didžiulis gaisras ją sunaikino. 1742 metais buvo
Skaityti plačiau



Švėkšnos dvaras – lankytina vieta

Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras. Zavišos Švėkšną valdė iki 1624 metų. Tuo metu, XVII a. pradžioje Švėkšna sustiprinta – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove.1624–1644 m. Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644–1694 m. Švėkšną valdė Denhofai, 1694–1721 m. – Grotusai,1721–1766 m. – Oginskiai. 1766 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafasVilhelmas Jonas Pliateris ir Pliaterių šeimos rankose dvaras išbuvo iki 1944 m. 1820 m. Švėkšnos valda buvo padalinta keturiems Pliaterių sūnums ir už kelių kilometrų įsikūrė Vilkėno dvaras. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei. Pliateriai gyveno XVIII a. statytame dvare, kuris buvo nedidelis ir neišvaizdus. Rūmai buvo iš maumedžio, jų puošnų interjerą galima pamatyti tik nuotraukose. Švėkšnos šeimininkas Adomas Pliateris užėmė aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge, todėl reikėjo prabangaus rūmo, kad priiminėtų svečius, į Švėkšną atvykstančius puotauti, medžioti. Todėl 1880 m. Adomas Pliateris šalia senojo dvaro pastatė vilą, kurią juosė parkas ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“ (Genowefa). Pagrindinis dvaro akcentas buvo ir išlieka vila. Šie nedideli rūmai yra dviejų aukštų, taisyklingos simetriškos kompozicijos. Pirmajame aukšte – salė su 4 kolonomis, papuošta marmuro imitacija, lipdiniais, ištapyta. Švėkšnos dvarą valdant Adomui Pliateriui (1836-1909), dvaro parkas įgavo dabartinę kompoziciją, būdingą XIX a. pab. mišraus stiliaus parkams. XX a. pradžioje pastačius neogotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, anksčiau pastatytas arkinis tiltas sujungė bažnyčios šventorių ir puošnius neorenesansinius parko vartus, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, besitęsianti iki centrinės ansamblio dalies – parterio. Švėkšnos dvaro parko centrinio tvenkinio saloje tebestovi deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, Švč. Marijos skulptūra, „Laisvės angelas“. Restauruoti ir kiti parko elementai – apžvalgos aikštelės, takai, vartai. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Parko šiaurės rytų kampe įsikūrusi "Saulės" gimnazija, kurios statybai dar 1925 m. dalį parko padovanojo grafas Jurgis Plateris.

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras. Zavišos
Skaityti plačiau



Didžioji tuja – lankytina vieta Kintuose

didzioji tuja

Žiūrėti Turisto pasaulis didesniame žemėlapyje

Didžioji tuja  Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, – jos aukštis yra apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima. Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902-1912 metus, spėjama,
Skaityti plačiau