Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų, Salantų regioniniame parke. Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“. Miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai.Mosėdyje stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta
Skaityti plačiau
Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Jį 1973 m. įkūrė Vilius Kazimieras Orvidas (pranciškonas brolis Gabrielius), padedamas savo tėvo Kazimiero Orvido, kuris buvo akmentašys, kaip ir jo tėvas Jonas. Daugelį metų iš Salantų apylinkių į sodybą buvo vežami rieduliai, šimtamečiai ąžuolai, griaunamose sodybose likę etnografiniai daiktai, iš kapinių pašalinti seni kryžiai. Iš
Skaityti plačiau
Kretingos dvaras yra Kretingos miesto šiaurinėje dalyje. Ilgą laiką jį valdė grafai Tiškevičiai. Dabar čia yra Kretingos muziejus, Kretingos žiemos sodas (buvusi oranžerija), didelis parkas. Išlikusi dvaro alaus darykla (pastatyta 1838 m.). Dvaro parko pradžia siejama su XVIII a. pabaigoje pasodintu vaismedžių sodu, kurį skaidė stačiais kampais susikertančios liepų alėjos. Į rytus nuo rūmų vedė
Skaityti plačiau
Uostadvario švyturys ir vandens kėlimo stotis Uostadvaris – kaimelis Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Uostadvaryje yra išlikęs XIX a. pabaigos Uostadvario švyturys , kuris dabar nebeveikia, yra tik kaip apžvalgos aikštelė.Uostadvario švyturys yra taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos
Skaityti plačiau
Šv. Jokūbo katalikų bažnyčia Švėkšnoje Švėkšnos miestelio centre, apsuptame medinių ir mūrinių pastatų, stovi dvibokštė raudonų plytų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Jos bokštų aukštis – 75 metrai. Rašytiniuose šaltiniuose randama žinių, kad pirmoji katalikų bažnyčia čia buvo pastatyta žemaičių seniūno Mikalojaus Kęsgailos 1509 metais. Tačiau 1732-aisiais miestelyje kilęs didžiulis gaisras ją sunaikino. 1742 metais buvo
Skaityti plačiau
Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras. Zavišos
Skaityti plačiau
Didžioji tuja Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, – jos aukštis yra apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima. Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902-1912 metus, spėjama,
Skaityti plačiau