Lankytinos vietos Klaipėdos apskrityje: tiltai, bažnyčios, šventovės, dvarai. Čia rasite įdomią ir naudingą informaciją apie lankytinas vietas esančias Klaipėdos apskrityje, kurias privalai aplankyti. Žinai kitas įdomias lankytinas vietas Klaipėdos apskrityje? Parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.
Šv. Jokūbo katalikų bažnyčia Švėkšnoje Švėkšnos miestelio centre, apsuptame medinių ir mūrinių pastatų, stovi dvibokštė raudonų plytų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Jos bokštų aukštis – 75 metrai. Rašytiniuose šaltiniuose randama žinių, kad pirmoji katalikų bažnyčia čia buvo pastatyta žemaičių seniūno Mikalojaus Kęsgailos 1509 metais. Tačiau 1732-aisiais miestelyje kilęs didžiulis gaisras ją sunaikino. 1742 metais
Skaityti plačiau
Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras. Zavišos
Skaityti plačiau
Didžioji tuja Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, – jos aukštis yra apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima. Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902-1912 metus, spėjama,
Skaityti plačiau
Vilhelmo kanalas Vilhelmo kanalas (arba Klaipėdos kanalas) – 1865–1873 m. prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas kanalas, tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją (o per ją ir su Nemunu), šitaip aplenkiant Kuršių marias. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 metro.Kanalo pradžia yra ties Lankupiais, kur kanalas atsišakoja iš Minijos, tada eina į
Skaityti plačiau
Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis (413 km2), o didžioji pietinė dalis – Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado)
Skaityti plačiau
Olando kepurė Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkstančių metų jį suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros, į pajūrį leidžiasi 16 – 18 metrų kriaušis. Palaipsniui iš morenos
Skaityti plačiau
1982 m. Šventosios kopose, pastatyta įspūdinga 4m. aukščio skulptūrinė kompozicija – „Žvejo dukros“. Tai – trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo. Šią skulptūrą 1982 metais sukūrė skulptorė Zuzana Pranaitytė. Tai viena iš Šventosios puošmenų, kurią kiekvienas gali pamatyti ties senaisiais Šventosios uosto vartais. Kadaise šios trys merginos – Šventosios pasididžiavimas
Skaityti plačiau