Verta aplankyti

Lankytinos vietos Lietuvoje ir jos apskrityse. Sužinok ką vertą aplankyti Vilniaus, Kauno mieste, Nidoje, Anykščiuose ar Druskininkuose. Jeigu žinai kitas įdomias lankytinas vietas Lietuvoje, parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.

Interaktyvus turistinis Lietuvos žemėlapis. Naršykite žemėlapį, suorganizuokite savo turistinį maršrutą po Lietuvą, aplankykite dar nebūtas turistines vietas ir atraskite naujus turizmo objektus, bei dar nematytą Lietuvą.



Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika

Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika (Prisikėlimo bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Vienas iš vertingiausių Kauno modernizmo architektūros objektų. Iškilmingai pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d. Lietuvai atkūrus valstybingumą, 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. 1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai.
Skaityti plačiau



Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika stovi Krekenavos miestelyje, prie Nevėžio ir jo dešiniojo intako Lokaušos santakos. Istoristinė, su neogotikos elementais, architektūros paminklas. Garsėja Žolinės atlaidais, Dievo Motinos paveikslu. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Panevėžio vyskupijoje. Istorija Manoma, kad dar 1419 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus
Skaityti plačiau



Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Tauragėje, senamiestyje. Istoristinė, turi neoromaninio ir neoklasicistinio stiliaus bruožų. Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). K. Šemeta apie 1566–1569 m. nusavino Tauragės bažnyčios turtus. XVI a. pabaigoje katalikų bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1633 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius paskyrė kunigą. 1636
Skaityti plačiau



Palangos skulptūrų parkas

Palangos skulptūrų parkas

Palangos skulptūrų parkas įkurtas 1982m. miesto centre, prie Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžos. Šioje teritorijoje XIX a. pab. stovėjo pirmajam kurorto kurhauzui (svečių namams) pritaikytas Palangos valdos savininkams grafams  Tiškevičiams priklausęs vasarnamis. Dabar čia eksponuojamos skulptūros iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Skulptūrų parke lankytojai gali gėrėtis 28 skulptūromis, kurias Palangos miesto savivaldybės priežiūrai perdavė
Skaityti plačiau



Palangos gintaro muziejus – lankytina vieta Palangoje

Palangos gintaro muziejus

Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys buvusiame Palangos dvare. Eksponuoj gintarą, jo dirbinius bei teikia informaciją šiomis temomis. Veikia grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose. Jie pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros. Rūmus supa Palangos botanikos parkas, kuris buvo pradėtas formuoti statant rūmus, XIX
Skaityti plačiau



Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia

Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia

Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Klaipėdoje. Įrengta 1945 m. Klaipėdoje 1258 m. pastatytos 2 bažnyčios: katedros ir parapinė Šv. Jono. Jos ne kartą buvo žemaičių sudegintos. Kuršo vyskupas Edmundas 1291 m. leido Klaipėdos gyventojams laidotis katedros kapinėse, nes prie Šv. Jono bažnyčios kapinėms vietos nebuvo. 1525 m. bažnyčios atiteko evangelikams liuteronams. 1945-1988 m.
Skaityti plačiau



Klaipėdos Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja

Klaipėdos Martyno Mažvydo alėja

Klaipėdos Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja Pėsčiųjų gatvės miestų centruose pradėtos projektuoti 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Klapėdoje pirma tokia erdve tapo į pėsčiųjų alėją transformuota M. Mažvydo gatvė, pokariu nutiesta per išgriautus Rūpesčių (Rūpesnių, Altesorgenstraße) ir Kiemų (Hofstraße) gatvių kvartalus. Alėjos techninio projekto autorė architektė G. Galdikienė, darbai pradėti 1967 m., o baigti 1968 metais. Alėja sujungė
Skaityti plačiau