Lankytinos vietos Lietuvoje ir jos apskrityse. Sužinok ką vertą aplankyti Vilniaus, Kauno mieste, Nidoje, Anykščiuose ar Druskininkuose. Jeigu žinai kitas įdomias lankytinas vietas Lietuvoje, parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.
Interaktyvus turistinis Lietuvos žemėlapis. Naršykite žemėlapį, suorganizuokite savo turistinį maršrutą po Lietuvą, aplankykite dar nebūtas turistines vietas ir atraskite naujus turizmo objektus, bei dar nematytą Lietuvą.
Molavėnų piliakalniai Molavėnų piliakalniai – du piliakalniai Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Nemakščių seniūnija dešiniajame Šešuvies krante, Molavėnų kaimo pietuose. Molavėnų I piliakalnis dar vadinamas Griaužų vardu. Pasiekiamas nuo kelio Trepenėliai–Lioliai pasukus link Molavėnų, pervažiavus Skirtiną ir pasukus keliu dešinę pietų kryptimi, už 550 m – yra 100 m į kairę pietryčiuose. Antrasis piliakalnis pasiekiamas link Molavėnų pavažiavus 2 km, paėjus
Skaityti plačiau
Jonava Vidurio Lietuvos miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Miesto herbas: Paminklas Abraomui Kulviečiui prie Jonavos raj. savivaldybės administracijos pastato Žeimių gatvė Jonavos pėsčiųjų tiltas Jonavos sporto arena Joninių slėnis Kauno gatvė Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia Jonavos tiltas Neries pakrantė, laisvalaikio zona Paminklas partizanams Geležinkelio
Skaityti plačiau
Lokėnėlių piliakalnis Piliakalnių kompleksą sudaro du skirtinguose kaimuose ir skirtinguose Lokio krantuose įrengti piliakalniai ir papėdės gyvenvietė prie jų. Lokėnėlių piliakalnis yra 250 m į pietryčius nuo Gudžionių piliakalnio, Lokio kairiajame krante (dabar ties piliakalniu yra tvenkinys), dešiniojo Neries kranto aukštutinės terasos atragyje. Duomenų apie piliakalnį nedaug, nes visa aikštelė ir dalis pylimo Lokio paplauti
Skaityti plačiau
Angelų kalva Tekstas iš: https://exploretrakaivilnius.lt Šioje liaudies pamaldumo ir dvasingumo puoselėjimo vietoje gausu medinių angelų skulptūrų, dailių kaltinių saulučių bei tautiniais simboliais išpuoštų gyvybės medžių. Pradinės Angelų kalvos idėjos iniciatorės Dominyka Dubauskaitė-Semionovė ir Lolita Piličiauskaitė-Navickienė 2009 metais sumanė pagerbti Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejų bei Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos 600 metų jubiliejų. Planuota ant
Skaityti plačiau
Lietuvos geografinis centras 1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 metais įrengtas naujas ženklas. Ant akmenų pastatyta granito lentelė su iškaltomis geografinio vidurio koordinatėmis. 2021 m. prie
Skaityti plačiau
Kėdainių senamiestis Senamiestis – centrinė ir istorinė Kėdainių miesto dalis. Urbanistikos paminklas. Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha plotą. Nuo Reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Urbanistiniu požiūriu senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. Jame surastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės (trečias atvejis po Vilniaus ir Kernavės,
Skaityti plačiau
Skinderiškio dendrologinis parkas Skinderiškio parkas – dendrologinis parkas (arbolariumas arba arboretumas) Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje, 1 km nuo Pilsiupių kaimo, Skinderiškio dvarvietėje, prie Šušvės upės (Angirių tvenkinio). Parkas, kartu su salomis ir vandenimis, užima 123 ha plotą. Parko įkūrėjas – Valdo Adamkaus premijos laureatas, miškininkas Antanas Kęstutis Kaltenis. Arboretumas įkurtas buvusio Skinderiškio dvaro vietoje. Parke auga keletas dešimčių
Skaityti plačiau