Verta aplankyti

Lankytinos vietos Lietuvoje ir jos apskrityse. Sužinok ką vertą aplankyti Vilniaus, Kauno mieste, Nidoje, Anykščiuose ar Druskininkuose. Jeigu žinai kitas įdomias lankytinas vietas Lietuvoje, parašyk mums, jei nori pasidalinti jomis šioje svetainėje.

Interaktyvus turistinis Lietuvos žemėlapis. Naršykite žemėlapį, suorganizuokite savo turistinį maršrutą po Lietuvą, aplankykite dar nebūtas turistines vietas ir atraskite naujus turizmo objektus, bei dar nematytą Lietuvą.

 



Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šilavoto kaime, 12 km į šiaurės vakarus nuo Prienų. Istoristinė, dominuoja neogotikos bruožai. Parapijoje stovi Žarstos ir Klebiškio koplyčios. 1806 m. Šilavote pastatyta medinė koplyčia. Iš Prienų atvykę kunigai joje kartais laikydavo pamaldas. 1895 m. Skriaudžių vikaro Antano Radušio rūpesčiu įkurta parapija. Jis suremontavo koplyčią, pastatė kleboniją
Skaityti plačiau



Šilavoto Davatkynas ir skulptūrų takelis – lankytina vieta Prienų rajone

Šilavoto davatkynas

Šilavoto Davatkynas – muziejus, įsikūręs Prienų rajone, šalia Šilavoto. Šioje vietoje XX a. veikė neformalus moterų vienuolynas. Išsaugoti autentiški pamaldžių moterų memorialiniai daiktai, sukaupti etnografiniai krašto istorijos artefaktai, oleografijos kolekcija. Vyksta menininkų plenerai, parodos, Poezijos pavasario ir kiti kultūriniai renginiai. Davatkynas įsikūręs Naujasodžio kaimo pušyno šlaite, maždaug 0,7 km nuo Šilavoto – parapijos centro. Apie
Skaityti plačiau



Balbieriškio atodangos apžvalgos aikštelė

Balbieriškio atodangos apžvalgos aikštelė

Balbieriškio atodangos apžvalgos aikštelė Balbieriškio atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas. 1974 m. paskelbtas gamtos paminklu. Atodanga yra Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Žydaviškio kaime, kairiajame Nemuno krante. Atodanga patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Nuo atodangos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis bei šilais. Balbieriškio atodangos aukštis –
Skaityti plačiau



Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia

Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia

Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia – katalikų bažnyčia Skirsnemunės kaime, Jurbarko rajone, 0,7 km į šiaurę nuo kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Skirsnemunės bažnyčiai. 1636 m. jai dovanotas Geišių kaimas, įsteigta parapija. 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. Po 1818 m. gaisro bažnyčia atstatyta. 1841 m. Skirsnemunėje gyveno 2 kunigai,
Skaityti plačiau



Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia

Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia

 Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Skirsnemunėje, Nemuno g. 68, šalia kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , ties Žvyrių kaimo riba. 200 m į vakarus nuo bažnyčios, kitoje Talkoto upelio pusėje įsikūrusios evangelikų liuteronų kapinės. Bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis akmuo ištremtų parapijiečių atminimui.IstorijaAnkstyviausi liudijimai apie liuteronus Skirsnemunės-Žvyrių apylinkėse siekia XVI amžių. Žvyrių evangelikų liuteronų parapija susikūrė
Skaityti plačiau



Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia

Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia

Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia Apie 1797 m. Jonučiuose (2 km į šiaurės vakarus nuo dabartinės Garliavos) pastatyta Jonučių bažnyčia, įkurta parapija, nes Užnemunė tuo laiku priklausė Prūsijos karalystei, taigi teko tą vietą atskirti nuo Kauno parapijos, likusios Rusijos valdžioje. Aukštosios Fredos dvarininkas Juozas Godlevskis savo žemėje 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1823 m. ją
Skaityti plačiau



Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia

Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia Elektrėnų parapija buvo įkurta tik 1989 m. Iki tol miesto tikintieji melstis vyko į kaimynines Vievio, Kietaviškių, Semeliškių parapijas. 1988 m. rudenį Elektrėnuose buvo surinkta apie 2 tūkstančiai tikinčiųjų parašų prašymui leisti Elektrėnuose įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. 1989 m. vasarą pirmuoju Elektrėnų klebonu paskirtas kunigas Jonas Sabaliauskas.
Skaityti plačiau