Kretingos dvaras yra Kretingos miesto šiaurinėje dalyje. Ilgą laiką jį valdė grafai Tiškevičiai. Dabar čia yra Kretingos muziejus, Kretingos žiemos sodas (buvusi oranžerija), didelis parkas. Išlikusi dvaro alaus darykla (pastatyta 1838 m.). Dvaro parko pradžia siejama su XVIII a. pabaigoje pasodintu vaismedžių sodu, kurį skaidė stačiais kampais susikertančios liepų alėjos. Į rytus nuo rūmų vedė
Skaityti plačiau
Uostadvario švyturys ir vandens kėlimo stotis Uostadvaris – kaimelis Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Uostadvaryje yra išlikęs XIX a. pabaigos Uostadvario švyturys , kuris dabar nebeveikia, yra tik kaip apžvalgos aikštelė. Uostadvario švyturys yra taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos
Skaityti plačiau
Šv. Jokūbo katalikų bažnyčia Švėkšnoje Švėkšnos miestelio centre, apsuptame medinių ir mūrinių pastatų, stovi dvibokštė raudonų plytų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Jos bokštų aukštis – 75 metrai. Rašytiniuose šaltiniuose randama žinių, kad pirmoji katalikų bažnyčia čia buvo pastatyta žemaičių seniūno Mikalojaus Kęsgailos 1509 metais. Tačiau 1732-aisiais miestelyje kilęs didžiulis gaisras ją sunaikino. 1742 metais
Skaityti plačiau
Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakų vaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras. Zavišos
Skaityti plačiau
Didžioji tuja Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, – jos aukštis yra apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima. Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902-1912 metus, spėjama,
Skaityti plačiau
Vilhelmo kanalas Vilhelmo kanalas (arba Klaipėdos kanalas) – 1865–1873 m. prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas kanalas, tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją (o per ją ir su Nemunu), šitaip aplenkiant Kuršių marias. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis 1,7 metro.Kanalo pradžia yra ties Lankupiais, kur kanalas atsišakoja iš Minijos, tada eina į
Skaityti plačiau
Niūronių kaime 1978 m. įkurtas unikalus Arklio muziejus, kuriame galima susipažinti su jau daug šimtmečių trunkančia arklio ir žmogaus draugystės istorija, pajodinėti, paglostyti arklius ar pasivažinėti karieta. Arklio muziejus įsikūręs senoje daržinėje, buvusios pradinės mokyklos pastate. Muziejų įkūrė prof. Petras Vasinauskas (1906–1995), pats bričkele keliavęs po Lietuvą ir rinkęs eksponatus. Muziejui dabar priklauso
Skaityti plačiau